Prieš penkerius metus Šiaulių rajone, Kužių miestelyje, bendruomenės iniciatyva buvo pašventintas paminklinis akmuo 1919 metų nepriklausomybės kovų dalyviams, Kužių partizanams.
Ką tik pasibaigus Covid draudimams, į šventę neturėjo galimybių iš JAV atvykti jauniausiojo partizano, Alekso Šemetos dukra Audronė Šemetaitė Murtaugh, knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ sumanytoja ir mecenatė. Iškilmėse buvo perskaitytas jos žodis memorialo pašventinimo proga.
Kaip įsimintiną atminties krislą autorės sutikimu publikuojame šią kalbą, pasakytą Kužiuose 2021 metų rugsėjo 21 d.
Man be galo didelė garbė ir privilegija nors savo mintimis ir širdimi būti su jumis Lietuvoje, Kužių Partizanų atminimo įamžinimo proga. Šiandien prisiminkime šimtmečių užklotą laiką ir tuos garbingus vyrus, kurie gynė mūsų ką tik atgimusią Lietuvą 1919 metais. Prisiminkime mūsų Kužių Būrio partizanus.
Nieks nešaukė Kužių apylinkės vyrų į partizanų eiles, nieks nežadėjo jiems medalių ar žemės sklypų. Dėl to vėliau nieks apie juos ir neprisiminė valstybinių švenčių metu, nevertino jų veiklos, nespausdino atminimų apie jų darbus ir žygius. Tuo laiku visi lietuviai gyveno vienu bendru jausmu: atbundančiai ir atsikuriančiai Tėvynei reikia aukotis, o jei reikia, tai ir savo gyvybės nepagailėti. Tėvynės meilė buvo karštesnė už karo ugnį.
Felikso Šemetos žodžiai, kuriuos mano Tėvelis prisiminė ir po daugelio metų, buvo: ,,Visi žinome, kad mūsų mielą kraštą užpuolė nauji priešai, vadinamieji bermontininkai. Jie yra nei daugiau, nei mažiau kaip paprasti plėšikai ir žudikai, kurie ne tik kėsinasi įmūsų turtą ir asmens laisvę, bet ir į mūsų pastangas išsikovoti nepriklausomą Lietuvą. Štai, pagal mūsų iškilmingos priesaikos žodžius tarkime: Nuo šios dienos visi kaip vienas imsime įrankas ginklą ir naikinsime niekinguosius mūsų krašto priešus, kur tik jie bepasirodys, kol iki vieno jie bus sunaikinti.“
Knygoje „Eilinio partizano atsiminimai. Kužių būrys“ Vilniaus universiteto docentė dr. Jolanta Mažylė rašė: ,,Jeigu žmonės prisimena civilizacijų istorijas, tai kas buvo prieš Kristų, tai mūsų pareiga, kiek įmanoma, prisiminti kas buvo mūsų Tėvynėje prieš šimtą metų“.
Reikia susirūpinti, kad istorinė medžiaga nedingtų, kaip yra dingę daug svarbių dalykų. Teisinga ir gera prisiminti šiuos įvykius, kurie vyko taip seniai. Jų potekstes reikia pripažinti ir suteikti teisėtą vietą mūsų šalies istorijoje.
Amerikoje, 1960 metais teisininkas ir rašytojas J. Liūdžius rašė: „Turi būti pastatytas 1919-1920 metų partizanams deramas paminklas, kurio seniai trūko. Ir ypačiai jų vadui Feliksui Šemetai, kuris žuvo Sovietijoj.“
Todėl man labai gera žinoti, kad dabar, 2021 metais, Lietuvoje, gimtuosiuose Kužiuose drąsiems vyrams bendruomenės pastangomis pagerbtas kovotojų atminimas. Tikėkimės, kad visi stabtelėję prie šio paminklo prisimins ir bus dėkingi mūsų partizanams.
Jei šiandien mūsų partizanai būtų gyvi, jie būtų labai nusižeminę dėl šios garbės, kurią Jūs, brangūs Kužių sūnus ir dukterys, šiandien dovanojate jiems ir jų atminimui. Ačiū Jums!
Tariu Jums Ačiū mano šeimos, mano sesučių Laimos ir Skirmantės vardu, kad Jūsų pastangomis į savo mylimą tėviškę sugrįžo mūsų Tėvelio Alekso Šemetos ir jo brolių Felikso ir lpolito atminimas, o kartu su jais sugrįžo ir 1919 metų Kužių partizanai.
Lietuva, Tėvyne Mūsų,
Tu, Didvyrių Žeme!