Tęsdami pokalbį apie Stasio Žakevičiaus atvirą laišką VU profesoriams grįžkime prie ryšio su Dovydu ir Marija Vilenčiukais, iš Kauno geto išgelbėtos Sulamitos – Dalytės tėvais.
Tinklaraštis
Stasio Žakevičiaus atviras laiškas VU profesoriams
Pirmąkart Lietuvoje skelbiamas teisininko, rezistento, publicisto Stasio Žakevičiaus-Žymanto (1908–1973) atviras laiškas Vilniaus universiteto profesoriams, 1949 m. sausį pasirodęs laikraštyje Mintis, kurį lietuvių karo pabėgėliai leido Vokietijoje, Memingene. Tekste taisytos tik korektūros klaidos, kai kurie sintaksės dalykai, dėl aiškumo išskleisti trumpiniai.
Vytauto Gedgaudo laiškas Mokytojai
Rašytoja Petronėlė Orintaitė-Janutienė (1905-1999) Mažeikių gimnazijoje mokytojavo neilgai. Sakytum, tie vieneri mokytojavimo metai Mažeikių gimnazijoje buvo tarsi akimirksnis garsios Lietuvos rašytojos ir pedagogės Petronėlės Orintaitės-Janutienės (1905-1999) gyvenime.
Prezidento Antano Smetonos rankraštis saugomas Mažeikiuose
Neseniai Mažeikių muziejuje saugomo kraštiečio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) archyvą papildė naujas eksponatas – Prezidento Antano Smetonos ranka rašytas straipsnis apie vyskupą Justiną Staugaitį.
Plačiau apie šio reto rankraščio likimą pasakoja doc. dr. Jolanta Mažylė.
Žymantų šeimos sugrįžimas į Tėvynę
Taip galima būtų apibūdinti teisininko, rezistento, priverstinio išeivio Stasio Žakevičiaus-Žymanto knygą „Tėvynėje liko širdis“. Beveik po aštuonių dešimtmečių Stasys Žakevičius-Žymantas prabyla savo tekstais į Tėvynėje gyvenančius tautiečius. Knygos idėjos autorė ir sudarytoja doc. dr. Jolanta Mažylė sako, kad Marijos Biržiškaitės-Žakevičienės-Žymantienės grafikos darbai yra ne šiaip knygos puošybos elementai, bet tai neatsiejama knygos dalis. Šaltinių tyrėjos nuomone, ši knyga yra tarsi Žymantų šeimos sugrįžimas į Tėvynę.
Per atminties brydę
VšĮ ATMINTIES BRASTA išleido doc. dr. Jolantos Mažylės parengtą knygą Stasys Žakevičius-Žymantas „Tėvynėje liko širdis“.
Praėjus 35 metams po Lietuvos valstybingumo atstatymo lietuvių išeivijos palikimas vis dar grįžta į Lietuvą, mūsų visuomenę, primindamas sudėtingus XX amžiaus Lietuvos valstybės, tautos istorijos ir asmenybių įvykius ir dažnai skaudžius likimus.
„Pirmyn arba mirk“. Knyga apie Prancūzijos svetimšalių legioną
Tris jaunuolius, lietuvius, 1939 metais atostogaujančius Prancūzijoje, Antrasis pasaulinis karas užklumpa Paryžiuje. Ir visi trys draugai nusprendžia įstoti į Prancūzijos svetimšalių legioną. Vienas iš jų – žurnalistas Vytautas Gedgaudas (1912-1999). Knygos „Pirmyn arba mirk“ rankraščius ir atskirus tekstus 2018 metais V. Gedgaudo asmeniniame archyve Jungtinėse Amerikos Valstijose surado Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė.
Knygos ašis – europiečio lietuvio perspektyva
Knygos „Pirmyn arba mirk“ sudarytoja doc. dr. Jolanta Mažylė atliko didelį ir prasmingą darbą – atrado ir skaitytojui rūpestingai pateikė įdomius ir vertingus tekstus, nuotraukas: pirmąkart galime skaityti apie Antrąjį pasaulinį karą, matomą lietuvio, Prancūzijos svetimšalių legiono kario, akimis. Jai verta nuoširdžiai padėkoti už atrastą, įprasmintą Vytauto Gedgaudo – kario ir talentingo žurnalisto – gyvenimą.
Atminimo akmuo Kužių partizanams
2021 m. rugsėjo 11 dieną Šiaulių rajone, Kužiuose, Žaliosios ir Ramybės gatvių sankryžoje, atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Kužių partizanams atminti.
Iš A. Šemetos knygos „Eilinio partizano atsiminimai“
Apie Šiaulių rajone veikusį Kužių partizanų būrį, padėjusį Lietuvos kariuomenei grumtis su priešu 1919 metų rudenį, Eilinio partizano atsiminimuose pasakoja įvykių liudininkas Aleksas Šemeta.